- plostas
- plõstas sm. (2) 1. Grv, Zt grėbliu sudarytas šieno ar šiaudų pluoštas, plekas: Plõstas reikia sumušt ir nešt kupeton Nmč. Mūsų šieno kupetos po dvylika plostų Mrk. Trisdešims plõstų tai geras vežimas Drsk. Paduok arkliams plostą šieno Vs. Tę nedaug bus šieno, tik koki trys plõstai Pns. Jaunas dar, o plostus neši kap geras vyras Mrc. 2. Grv dribsnis, kezulas: Sniegti plostais Lp. Tai sniegas – plostais verčia! Rdm. Ale tep deda (sninga), tokiais plõstais Db. ^ Lietus su sniegu kap plostu vertė – nei po nagu sausa neliko Vlk. 3. skiautė, gabalas: Kai stvėrė šuva až andaroko, tai plõstą i išsinešė dantysu Ml.
Dictionary of the Lithuanian Language.